Gimdos kaklelis yra apatinė gimdos dalis, jungianti ją su makštimi. Jo sveikata yra esminė moters reprodukcinės sistemos dalis, todėl reguliari jo apžiūra yra labai svarbi. Yra keletas svarbių gimdos kaklelio tyrimų, kurie padeda anksti aptikti ligas ir jų komplikacijas.

GIMDOS KAKLELIO TYRIMAI

1. Thin Prep PAP naujos kartos tyrimas į skystąją terpę:
   • Kas tai yra: Pap testas, dar žinomas kaip Pap tepinėlis, yra pagrindinis tyrimas gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Jo metu surenkamos ląstelės iš gimdos kaklelio paviršiaus ir mikroskopiškai tiriamos dėl nenormalių pokyčių.
   • Kaip atliekamas: Tyrimo metu gydytojas naudoja specialų šepetėlį arba mentelę, kad paimtų ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Surinktos ląstelės siunčiamos į laboratoriją analizavimui.
   • Kada atliekamas: Pap testas paprastai rekomenduojamas kartą per trejus metus moterims nuo 21 metų arba pagal gydytojo nurodymus.
2. ŽPV Testas:
   • Kas tai yra: Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testas nustato, ar gimdos kaklelyje yra aukštos rizikos ŽPV tipų, kurie gali sukelti vėžį.
   • Kaip atliekamas: ŽPV testas dažnai atliekamas kartu su PAP testu, naudojant tą pačią mėginio surinkimo techniką.
   • Kada atliekamas: Rekomenduojamas moterims nuo 25 metų ar anksčiau priklausomai nuo moters lytinio aktyvumo kartu su Pap testu kas trejus metus arba atskirai, priklausomai nuo ankstesnių rezultatų ir rizikos veiksnių.
3. Kolposkopija:
   • Kas tai yra: Kolposkopija yra išsamesnis gimdos kaklelio tyrimas, atliekamas po pakitusio Pap testo rezultato. Šio tyrimo metu naudojamas kolposkopas – specialus mikroskopas, leidžiantis gydytojui detaliai apžiūrėti gimdos kaklelį.
   • Kaip atliekamas: Gydytojas apžiūri gimdos kaklelį, dažnai naudojant acto rūgšties tirpalą, kad lengviau matytų nenormalias ląsteles. Jei randama įtartinų sričių, gali būti atliekama biopsija.

GIMDOS KAKLELIO TYRIMAS

1. Gimdos kaklelio displazija:
   • Kas tai yra: Displazija yra nenormalūs ląstelių pokyčiai gimdos kaklelyje, kurie gali būti ikivėžiniai.
   • Gydymas:
     • Stebėjimas: Jei displazija yra lengva (LSIL, ASC-US), gali būti stebima ir reguliariai atliekami Pap testai, papildomai skiriamas ŽPV tyrimas su išsamia genotipų atranka (14 arba 28 genotipai).
     • Krioterapija: Pakitusios ląstelės sunaikinamos užšaldant.
     • Konizacija: Pašalinama pakitusių ląstelių sritis kūgio formos pjūviu.
     • LEEP :Pakitusios ląstelės pašalinamos naudojant elektrinę kilpą elektrokauteriu.
2. Gimdos kaklelio vėžys:
   • Kas yra gimdos kaklelio vėžys : Onkopatogeniniai pakitimai, kurie prasideda gimdos kaklelio ląstelėse. Dažniausias sukėlėjas – ilgalaikė ŽPV infekcija.
   • Gydymas:
     • Chirurgija: Ankstyvosiose stadijose gali būti atliekama konizacija arba gimdos kaklelio pašalinimas .
     • Vėlesnėse stadijose gali prireikti visos gimdos pašalinimo.
     • Spindulinė terapija: Naudojama kartu su chirurgija arba atskirai, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles.
     • Chemoterapija: Naudojama kartu su spinduline terapija ar atskirai vėlesnėse stadijose.
     • Tikslinė terapija ir imunoterapija: Naujai vystomos gydymo formos, kurios padeda kovoti su vėžiu.
3. Infekcijos ir uždegimai:
   • Kas tai yra: Bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą (cervicitą). Tam tikru gyvenimo etapu suserga apie 50 proc. moterų. Pasireiškia gausiomis išskyromis, nemaloniu kvapu bei skausmais apatinėje pilvo dalyje. Tinkamai ir laiku gydant, cervicitas nesukelia jokių kompikacijų.
   • Gydymas:
     • Antibiotikai: Skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti.
     • Antivirusiniai vaistai: Skiriami virusinėms infekcijoms, tokioms kaip herpes simplex virusas ar pan..

Prevencija

• Skiepai nuo ŽPV: ŽPV vakcina rekomenduojama tiek mergaitėms, tiek berniukams nuo 11–12 metų, kad apsaugotų nuo aukštos rizikos ŽPV tipų.
• Reguliarios patikros: Reguliarūs Pap ir HPV testai padeda anksti aptikti nenormalius ląstelių pokyčius.
• Saugi lytinė praktika: Naudojant prezervatyvus ir turint mažiau lytinių partnerių, galima sumažinti infekcijų riziką.

Gimdos kaklelio sveikata yra labai svarbi, todėl moterys turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti rekomenduojamus tyrimus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.